Šis pavasaris Lietuvos vairuotojams bus saugesnis nei įprastai: dėl ypatingų oro sąlygų žiemą – menko ir trumpai išsilaikiusio sniego apkloto bei mažų oro temperatūros svyravimų – mūsų šalies gatvėse ir keliuose turėtų atsirasti mažiau duobių. Draudikai pateikia pozityvią prognozę, tačiau kartu įspėja vairuotojus, kad saugotis duobių yra būtina, nes jos transporto priemonėms gali padaryti nuo kelis šimtus iki 10 tūkst. eurų siekiančios žalos.
„Šią žiemą žemėje nebuvo stipraus įšalo, kuris sugadintų gatves ir kelius, todėl, tikėtina, duobių šį pavasarį susidarys mažiau nei įprastai. Dėl besikeičiančios oro temperatūros į kelio dangos plyšius patekęs vanduo, kur jis keičia savo būvį – tai užšąla, tai atšyla, šią dangą tiesiog suplėšo. Šiuose trūkiuose dėl intensyvaus automobilių eismo ir oro sąlygų veiksnių atsiranda duobės. Automobilio važiuoklė yra sukurta taip, kad galėtų atlaikyti nestiprius smūgius kelyje, tačiau stipresni įvažiavimai į duobes visgi, deja, padaro žalos automobiliams“, kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Dažniausiai, pasak A. Gučiaus, automobiliai apgadinami tuomet, kai jie įvažiuoja į aštriabriaunę duobę. „Nuostolių dydis dažniausiai priklauso ne nuo duobės dydžio, o nuo jos kraštų ir geometrijos. Įvažiavus į 30 cm gylio duobę nuožulniais kraštais vairuotojai retai patiria nuostolių, tačiau pataikę į 10 cm aštriabriaunę duobę, ypač jei padanga yra žemo profilio, automobilį, deja, apgadins gerokai stipriau. Taigi, įvažiavimo į duobę padariniai dažniausiai priklauso ne nuo jos gylio, o nuo geometrijos“, – pasakoja draudikas.
A.Gučiaus teigimu, menkiausias transporto priemonės pažeidimas pataikius į duobę – padangos prakirtimas. „Ji dažniausiai prakertama į ratlankį ir į duobės kraštą. Po tokių smūgių, skirtingai nei užvažiavus ant varžto ar kito aštraus objekto, padanga nebebus remontuojama. Nes dažniausiai yra pažeidžiamos šoninės padangos konstrukcijos, kurios yra neklijuojamos ir nepataisomos“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Pasak draudiko, pasitaiko ir tokių atvejų, kai po smūgio į duobę yra pažeidžiama ne tik padanga, bet ir automobilio ratlankis. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad jo pažeidimai nebūtinai bus matomi išoriškai. „Jei įtariate, kad duobėje apgadinote transporto priemonę, reikėtų patikrinti, ar ratlankis po smūgio liko lygus, ar jo forma netapo ovalesnė. Nedideli ratlankių formos ir balanso pažeidimai yra remontuojami“, – pabrėžia A. Gučius.
Jo teigimu, vairuotojas, jei ratlankis po smūgio į duobę buvo pažeistas, važiuodamas gali pajusti rate atsiradusią vibraciją. „Keičiant padangas, ratai yra balansuojami. Taigi, pakeitus padangą ir atlikus ratlankių balansavimą, jei pažeidimai buvo nedideli, vibracijos turi nebelikti“, – kalba draudimo bendrovės atstovas.
Po įvažiavimų į duobę, pasak draudiko, fiksuojami ir automobilio važiuoklės pažeidimai. „Tokiais atvejais vairuotojams reikėtų pasitikrinti, ar neįlinkusios važiuoklės detalės, ar tinkama ratų geometrija, ar nepažeisti automobilio amortizatoriai. Net ir menki važiuoklės pažeidimai gali turėti įtakos automobilio valdymui ar padangų dėvėjimuisi“, – pažymi A. Gučius.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, nuostoliai, kuriuos vairuotojai patiria įvažiavę į duobę, dažniausiai svyruoja nuo 1 iki 5 tūkst. eurų.
Tačiau, A. Gučiaus teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai įvažiavus į duobę nuo stipraus smūgio išsiskleidžia net automobilio saugos oro pagalvės. Tuomet žala perkopia ir 10 tūkst. eurų. Draudikas atkreipia dėmesį, kad už kelių būklę yra atsakingas jų savininkas. Jo teigimu, keliai tarp savivaldybių priklauso pastarosioms, o miesto gatvės – konkretaus miesto savivaldybei. Jei įvažiavus į duobę automobilis buvo apgadintas, šį įvykį itin svarbu tinkamai užfiksuoti – paskambinti 112, o pamačius pavojingą duobę pranešti avarinei tarnybai numeriu 1355 arba tvarkaumiesta.lt
Nuostoliai, kuriuos vairuotojai patiria tokiose įvykiuose, yra atlyginami pagal kasko draudimą. Jo neturintieji dėl patirtų nuostolių turėtų kreiptis tiesiai į kelio savininką. „Ir draudimo bendrovei, ir savivaldybei svarbu pateikti kuo tikslesnę įvykio vietą – fiksuokite jos koordinates, fotografuokite duobės vietą, šalia esančius kelio ženklus bei kitus orientyrus, kurie padėtų nustatyti, kur yra duobė. Jei turite kasko draudimą, užfiksavę įvykį kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Jei automobilio nesate apdraudę kasko draudimu, turėtumėte kreiptis į savivaldybę, kuriai priklauso kelias, – pataria A. Gučius.
Statistika rodo, kad tokios eismo nelaimės labai priklauso ir nuo oro sąlygų bei paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą, pastebėti duobes ir laiku jų išvengti. Be to, dėl kritulių jos užsipildo vandeniu ir yra itin sunkiai pastebimos, todėl net ir žinomu maršrutu per balas važiuoti reiktų labai atsargiai.
1. Duobės keliuose atsiranda staiga: Jeigu vakar važiavote gatve ir duobės nebuvo, šiandien ji jau gali būti atsiradusi.
2. Jei įvažiavote į duobę ir nesugadinote padangos ar ratlankio, vis tiek patartina pasitikrinti automobilio važiuoklės būklę ir ratų geometriją. Plika akimi nematomas pažeidimas gali daryti neigiamą įtaką eismo saugumui arba padangų būklei.
3. Jei jaučiate vairo vibraciją arba tiesiai važiuojant automobilį traukia į vieną ar kitą šoną, būtina iš karto vykti į automobilių remonto dirbtuves.