Lietuvos žmonės saugiausiai jaučiasi dėl savo namų. Tyrimo duomenimis, 78 proc. Lietuvos gyventojų yra ramūs dėl savo būsto. Lietuvos moterys dėl savo namų yra ramesnės nei vyrai, o didžiųjų miestų gyventojai – nei kaime gyvenantys mūsų šalies žmonės.
„Nuolat atliekame tyrimus ir analizuojame Lietuvos visuomenės saugumo pokyčius. Pastarieji rezultatai rodo, kad dėl savo būsto Lietuvos žmonės šiemet išreiškė daugiausiai optimizmo. Dėl namų jie jaučiasi saugesni nei prieš dvejus metus. Kiekvienas iš mūsų neabejodamas pasakytų, kad didžiausias turtas yra būstas. Kai jis nekelia žmonėms nerimo, jie gali dėmesį sutelkti į profesinę veiklą, santykius su šeima ir gerovės kūrimą. Saugumas dėl namų yra vienas svarbiausių dalykų žmonių socialiniuose santykiuose. Jis taip pat parodo visuomenės socialinę sveikatą, kuri, džiugu pabrėžti, kasmet stiprėja“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Tyrimo duomenimis, dėl savo būsto jaučiasi saugios 82 proc. Lietuvos moterų ir 73 proc. mūsų šalies vyrų.
Didmiesčiuose žmonės jaučiasi saugiau
Apklausa parodė, kad didmiesčiuose dėl būsto nerimo nejaučia daugiau žmonių nei kaime. „Gali būti, jog tai susiję su nuomone, kad įvykus nelaimei mieste pagalba atvyks greičiau. Be to, didmiesčiuose labiau bijoma vagių, kaime – su ugnimi susijusių nelaimių“, – sakė M. Jundulas.
Jo teigimu, kaime gyvenantys žmonės dažniausiai yra privačių namų savininkai. O tai reiškia, kad jiems tenka rūpintis ne tik savo būstu, bet ir stogu, aplinka, šildymu ir kitais buities dalykais. „Šių žmonių atsakomybės spektras yra platesnis nei butų gyventojų. Tad ir rūpesčio dėl saugumo kaimo gyventojai jaučia daugiau“, – komentavo draudimo bendrovės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į augantį žmonių sąmoningumą dėl jų turto saugumo. „Žmonės dėmesingiau renkasi būsto apsaugos priemones, buityje naudoja kokybiškenes medžiagas ir įrenginius. Nuo gegužės privalomi dūmų detektoriai visuomenėje priimti gana palankiai. Jie turėtų žmonėms ne tik suteikti daugiau saugumo, bet ir padėti išsigelbėti bei sumažinti nuostolius turtui“, – teigė M. Jundulas.
Jaunimas nejaučia nerimo dėl namų saugumo
Tyrimo duomenimis, saugiausiai dėl būsto jaučiasi 18–25 metų Lietuvos gyventojai. Tokią nuomonę išreiškė net 89 proc. respondentų. „Dauguma jų dar nėra įsigiję savo namų, gyvena nuomojame būste ar pas tėvus, todėl jaučiasi visai saugūs. Dėl namų labiausiai jaudinasi daugiau nei 56 metų amžiaus sulaukę žmonės. Tačiau jų rodikliai taip pat yra optimistiniai, nesaugūs dėl būsto jaučiasi tik 30 proc. šios amžiaus grupės žmonių“, – kalbėjo M. Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo dėl būsto jausmas didėja kartu su gaunamomis pajamomis. „Saugiausiai jaučiasi tie, kurie uždirba daugiausiai. Didesnes pajamas gaunantys Lietuvos žmonės namų saugumu rūpinasi iš anksto, naudoja įvairias tai užtikrinančias priemones, taip siekdami išvengti galimos nelaimės, o ne kovoti su skaudžiais jos padariniais“, – tvirtino draudimo bendrovės vadovas.
Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Jie, kaip ir kasmet, buvo įvertinti draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje.