Į namus sugrįžtame kaip į saugiausią vietą, kur už savų durų jaučiamės kaip už mūro, o savos sienos gydo nuo visų negandų. Tačiau kiek mes patys pasirūpiname šia savo tvirtove? Kada ji tampa nebe tokia tvirta ir patikima vieta gyventi? O kada galime išvis likti be stogo virš galvos?
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ drauge su „15min.lt“ pradeda projektą, kurio tikslas – aptarti, kaip galime apsaugoti savo namus. „Gjensidige“ kviečia aptarti būsto saugumo klausimus bei pasidalinti patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti savo namus, apsisaugoti nuo avarijų, gaisrų, vagių, gamtos stichijų ir kitų negandų. Įvairių sričių ekspertai ir specialistai šioje rubrikoje dalinsis patirtimi, kokios didžiausios bėdos ir saugumo spragos slypi mūsų namuose ir kaip užbėgti galimoms nelaimėms už akių.
„Kiekvienas iš mūsų neabejodamas pasakytų, kad didžiausias kiekvieno mūsų turtas yra būstas, tačiau matome, kad toli gražu ne svarbiausių prioritetų sąraše yra buto ar namo saugumo klausimai. Patiriame avarijas, įsilaužimus, įsiplieskia gaisrai, ištinka kitos nelaimės, kurių galėjo ir nebūti, jei būtume laiku ir iš anksto pasirūpinę nedideliais, bet reikšmingais saugumo aspektais savo namuose. Tad labai svarbu žinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį savo namuose, kad jie iš tiesų mums taptų saugia tvirtove“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Užliejimai – dažniausia nelaimė namuose
Draudimo specialistai teigia, kad dažniausia avarijų namuose priežastis – užliejimai. „Dažniausiai problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų. Per juos ėmęs tekėti vanduo – dažniausia butų užliejimo priežastis.„Ne mažiau problemų kyla, jei bute karšto ir šalto vandens užsukimo ventiliai yra susidėvėję, parūdiję ir dėl to nebeatlieka savo funkcijos. Neįsitikinę, ar jie tvarkingi, žmonės bando namie pakeisti maišytuvus ir taip užlieja kaimynus“, – įspėjo „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Jis rekomenduoja namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios. Jei jie seni, gaminti iš ketaus ir dar parūdiję, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsiras mikroįtrūkimai ir vanduo ims pamažu sunktis. Blogiausia, jei tai pastebi žemiau gyvenantis kaimynas.
Priemones turi, bet jomis nesinaudoja
„Nepakankamas dėmesys skiriamas lauko durų ir langų saugumui – svarbu pasirūpinti tinkamomis saugos priemonėmis, atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos ypatumus. Tačiau esama atvejų, kad įsigyjamos saugios durys, spynos, signalizacija, tačiau žmonės lengvabūdiškai jomis nesinaudojama. Neretai paliekamos nerakintos durys, praviri langai, garažų vartai, neįjungiama signalizacija“, – kalbėjo G.Norkus.
Jis pataria nepamiršti ir geros kaimynystės – svarbu gerinti santykius su kaimyninių butų ar namų gyventojais ir taip kurti saugią aplinką. Geri kaimynai padės tinkamai ir laiku reaguoti į grėsmę.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai gaisrai kyla žmonių gyvenamose patalpose, ir apie 80 proc. būsto užsiliepsnoja dėl pačių žmonių kaltės – neatsargaus ar neatsakingo elgesio. Dažniausiai gaisrus sukelia neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkinga elektros instaliacija ar nesaugus elektros prietaisų naudojimas, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, net be priežiūros paliktas gaminamas maistas bei žvakės.
Namai bus mūsų tvirtove, jei rūpinsimės jais ne tik įvykus nelaimei, o stengsimės iš anksto apsaugoti juos nuo galimų nelaimingų atsitikimų.