Tyrimas: Lietuvos žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

10.10.2017

Naujausi pranešimai

  • 28.11.2024
    Sezoninė tamsa: kaip ištverti „cepelininį“ dangų ir nepalūžti emociškai
    Daugiau
  • 27.11.2024
    Smulkus eismo įvykis – didelė spūstis: kaip šių situacijų išvengti prieššventiniu laikotarpiu
    Daugiau
  • 26.11.2024
    Ramios kelionės: kaip išvengti streso oro uoste?
    Daugiau
Daugiau naujienų

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir tik keli procentai planuotų persikelti į vaikų būstą.

„Gauti rezultatai atskleidė, kad saugūs namai Lietuvos gyventojams yra vienas pagrindinių stabilios ir ramios senatvės veiksnių. Darbingo amžiaus žmonės tvirtina, kad sulaukus brandaus amžiaus jiems itin svarbu ne kraustytis pas šeimos narius, o likti savo namuose ir gyventi savarankiškai. Būtina atkreipti dėmesį, jog savo būstą, kad jis būtų tinkamas ir patogus gyventi senatvėje, reikėtų ruošti iš anksto ir žingsnis po žingsnio pritaikyti jį brandaus amžiaus žmonių poreikiams“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Anot draudimo bendrovės vadovo, trečdalis Lietuvos dalyvių bijo dėl savo būsto – nuogąstauja, ar jį turės, ar jis bus pritaikytas senyvo žmogaus poreikiams. Bendravimo aspektas Lietuvos žmonėms taip pat ne mažiau svarbus. 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų senatvėje.

„Ne tik artimieji, bet ir kaimynai Lietuvos gyventojams yra labai svarbūs. 22 proc. apklausos dalyvių bijo, kad artimiausioje kaimynystėje neturės žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Pastebėtina, jog šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, nes ten kaimynai atstoja ir šeimos narius, ir greitąją pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad vyrams kaimynai, kurie galėtų ištiesti pagalbos ranką senatvėje, yra daug svarbesni nei moterims. Vyrai, pasirodo, daug labiau kliaujasi kaimynais ir jų parama“, – sakė M. Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės vadovo, iš anksto būtų galima pagalvoti apie apsigyvenimą pirmajame aukšte, pasirūpinti reikalingais laiptų turėklais ar poilsio suoliukais. Be to, jo teigimu, itin svarbu užmegzti ir kurti artimus santykius su kaimynais, kurie pasenus tampa tokiais pačiais svarbiais žmonėmis kaip ir šeimos nariai bei artimieji.

„Tyrimas parodė, kad ekonominės baimės darbingo amžiaus žmonėms yra pačios didžiausios – didelį nerimą kelia nepakankamos lėšos senatvei, tačiau socialinis aspektas taip pat be galo svarbus. Senatvėje Lietuvos žmonės nori būti savarankiški ir nepriklausomi nuo artimųjų. Jie neplanuoja gyventi su vaikais ar kitais šeimos nariais, tačiau nori, kad kokybiškai būtų pasirūpinta jų sveikata ir priežiūra“, – komentavo M. Jundulas.

Apklausa parodė, kad 35 proc. jos dalyvių rūpinasi, ar tapę senjorais gaus kokybišką medicininę pagalbą, 31 proc. žmonių nerimauja, ar jiems bus suteikta kokybiška socialinės rūpybos priežiūra.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.