Spalį prasideda laikotarpis, kai pagalbą kelyje dėl netikėtai sugedusių arba į eismo nelaimę patekusių automobilių vairuotojai kviečia dvigubai dažniau nei kitu metu. Pagalbos kelyje tarnybų specialistai fiksuoja, kad pastarosiomis savaitėmis beveik penktadaliu išaugo iškvietimų skaičius, kai automobilius reikia transportuoti po eismo įvykių.
Iškvietimai dėl smulkių gedimų ir transportavimo – dažniausi
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai – 29 proc. – transporto priemonių vairuotojai pagalbą kviečia dėl smulkių automobilio gedimų.
„Skaičiai rodo, kad transporto priemonei sugedus žmonės geba operatyviai reaguoti į situaciją ir ją spręsti taip, kad gedimas jų planams pakenktų kuo mažiau”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Analitikos, produktų ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas.
Pasak draudiko, ypač iškvietimų skaičiai šokteli įpusėjus rudeniui. „Daugiausiai iškvietimų pagalbos kelyje tarnyba gauna nuo spalio iki vasario. Be to, pagalbos ekipažų dvigubai dažniau reikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių skubėjimu”, – kalba A. Dambrauskas.
Bendrovės duomenys rodo, kad beveik penktadalis vairuojančių žmonių kreipiasi į specialistus dėl variklio gedimų. Tokie skambučiai sudaro 18 proc. visų pagalbos kelyje iškvietimų. Kitos dažnos priežastys, dėl kurių vairuotojams reikėjo pagalbos kelyje, yra akumuliatoriaus gedimai (13 proc.), padangų pažeidimai (9 proc.), generatoriaus (4 proc.) ir elektronikos (3 proc.) gedimai.
„Penktadalis kvietusiųjų pagalbą kreipėsi dėl automobilio transportavimo po eismo įvykio arba jam sugedus. Tokiais atvejais transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo maršruto tikslo. Smulkius gedimus atvykę specialistai paprastai sutaiso vietoje. Pradūrus padangą, automobilyje palikus raktelius ir netyčia užtrenkus dureles, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus degalams ar įvykus kitai bėdai kelyje, atvykstame į įvykio vietą ir pasirūpiname problemos sprendimu“, – aiškina draudimo bendrovės atstovas.
Pasak A. Dambrausko, pagalbos kelyje paslauga gali naudotis tiek privalomojo vairuotojų, tiek kasko draudimo klientai. Kasko draudime ši paslauga yra integruota, o privalomojo vairuotojų draudimo klientai ją įsigyja papildomai.
Šį rudenį auga iškvietimai po eismo nelaimės
Pagalbos kelyje tarnybos „Falck Lietuva“ direktoriaus Igno Krasausko teigimu, ruduo nėra neįprastų iškvietimų laikas, tačiau šį rugsėjį pastebimas augantis iškvietimų dėl eismo įvykių skaičius.
„Ši tendencija ypatingai ryški didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mokslo metų pradžia ir žmonių grįžimas į darbus gatvėse ir keliuose gerokai padidino eismo srautus, todėl sulaukėme daugiau vairuotojų, besikreipiančių pagalbos po eismo nelaimių. Ankstesnė sutema taip pat prisideda prie padidėjusio avaringumo. Matome, kad iškvietimų skaičius ūgteli vakaro valandomis ir kitu tamsiuoju paros laiku“, – sako I. Krasauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo nelaimei – susidūrus dviem ar daugiau transporto priemonių – vairuotojai turėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kuo greičiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį, vengiant kamščių susidarymo. „Keli tokie eismo įvykiai valandomis, kai žmonės važiuoja į darbą arba grįžta po jo namo, gali paralyžuoti visą miesto eismą. Todėl, jei eismo nelaimės kaltininkas yra akivaizdus, ir jis pripažįsta savo kaltę, eismo įvykio dalyviai deklaraciją telefonuose gali pildyti bei atlikti kitus formalumus, patraukę transporto priemones į šalikelę” – tvirtina I. Krasauskas.
Rudenio mėnesiais jis pataria daugiau dėmesio skirti gero matomumo užtikrinimui kelyje. „Būtina tinkamai sureguliuoti žibintus, kad jie ne tik padėtų geriau matyti kelią, bet ir neakintų kitų eismo dalyvių. Taip pat reikėtų pasikeisti valytuvus bei nusivalyti vidinę priekinio lango pusę. Tai užtikrina geresnį matomumą tamsiu paros metu. Reiktų pasikeisti ir salono filtrą, kuris padės išvengti langų rasojimo drėgnu oru“, – vairuotojams rekomenduoja pagalbos kelyje paslaugą teikiančios bendrovės vadovas.
Nerimauja dėl galimybės patekti į eismo nelaimę
„Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 37 proc. Lietuvos žmonių teigė prie vairo jaučiantys nerimą dėl galimybės pateikti į eismo įvykį. „Šie skaičiai gali iliustruoti žmonių nepasitikėjimą savo vairavimo įgūdžiais arba nerimą dėl automobilio techninės būklės“, – sako A. Dambrauskas.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis vairuotojų bijo, kad automobilis kelyje suges, o 13 proc. nerimauja, jog važiuojant jiems prakiurs padanga ar netikėtai pasigirs apie automobilio gedimus pranešantis garsas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad vyresni nei 55 metų vairuotojai mažiausiai nerimauja dėl galimo automobilio gedimo, labiausiai dėl to išgyvena 25-34 metų vairuojantys žmonės.
„Tikėtina, kad vyresni vairuotojai mažiau skuba bei labiau pasitiki savo gebėjimais sklandžiai spręsti situacijas sugedus automobiliui, juk ne viena jų tikriausiai šiai grupei vairuotojų yra nutikusi. Vidutinio amžiaus vairuotojai dažniausiai leidžiasi į kelią turėdami kelionės tikslą ir susiplanavę laiką, per kiek jį turėtų pasiekti. Taigi, šiems žmonėms automobilio gedimas kelyje paprastai reiškia jų planų griūtį ir kelia daug nerimo“, – kalba draudikas.
Statistika rodo, kad 10 proc. Lietuvos vairuotojų įvykus, nelaimei ar nesklandumui kelionėje, naudojasi draudimo bendrovių pagalbos kelyje paslauga.